šveisti

šveĩsti, šveĩčia, šveĩtė K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ 1. tr. SD¹131, SD59,270,364, R, MŽ, Sut, I, K, LL80,249, Rtr, BŽ42, KŽ, Gdr, Vžns trinant kuo valyti, blizginti: Nešveistas SD181, N. Šveĩsk su pelenais peilius, su asiais suolus J. Liktorių šveĩsti KII117. Nenuplausi – čia reik šveĩst Dkš. Šveĩčia, plauna, kad nebūt riebulų Rod. Visą rytą šveičiaũ grindis Jrb. Liepė jiems ir batus šveisti, ir bulbes skust A.Vien. Aš tą puodą šveičiaũ, šveičiaũ, su pelenais šveičiaũ, matytai! Pv. Visus šaukštus, bliūdus an žemės, su pelenais šveĩčiam, duodam PnmŽ. Asiūkliai geresniai kaip sėmenokai: aštresniai, šveĩčia geriau Svn. Šarmo pridirbo puodą – i zulink, šveĩsk tuos suolus Bsg. Jei turi šveĩčiamo popierio, čiukš čiukš – ir peilis ima Rm. Oi tu stale staleli, tu staleli baltasai, o kas tave baltą šveĩs, kap sesutė mūs išeis DrskD167. O kam šėrei žirgelį? O kam šveiteĩ kardelį? JD313. Viena seselė brolelį rengė, antra seselė kardelį šveitė BsO211. Marių putelės šveis mums pentinėlius, žuvų šukelėms šukuosim galveles LTR(VšR). Ir atjojo trys broleliai bėrų žirgų girdyt, pentinėlių šveĩstie (d.) Vlkv. Eisiu eisiu pažiūrėtie, ką veikia bernelis, ar žirgelį šeria, ar balnelį šveĩčia DrskD17. Nesirūpyk, mergužėle, nešveisi žirgelio (d.) Nm. Viena sesytė žirgytį šėrė, antra žirgytį šveitė N343. Tris dienas visos karalystės jauni vyrai šveitė savo žirgus LTR(Brt). | Raudonapykaklio, tupėjusio aukštai medyje ir šveitusio, tvarkiusio savo plunksnas, ji (voverė) visai nepastebėjo Mš. Kas, Nikodemai, priglaudė tave, niežų apsėstą, prausė, šveitė, tepė? J.Marcin. Ji liovėsi šveitus lūpas rš. | prk.: Stačiosios uolos, kūbrį iškėlę iš šaltos gelmės, šveičiamos vėjo, stovi, kaip amžių amžiais stovėjo J.Jan. | refl. tr., intr. N, K, Š, NdŽ: Mauk namo, šveiskis batus ir kraukis daiktus į kukšterą K.Saj. Su druska dantys labai šveĩčias Vžns. Tokie daiktai (pinigai) šveĩčias ir iškyla paviršiun liepsnike Gsč. Liepsnelė išsiverčia – tai šveĩčias rūdys [užkastų pinigų] Mlt. | Regi, kaip vištos smėly[je] šveĩčias Ds. ║ SD24 valyti, švarinti, kuopti. | prk.: Senieji žiniuoniai su senobių žodžiais mūsų žemę šveĩs BM450. | Šveičiantyji ugnis. Nupertinė dūšių SD³44. Šitai avinėlis Dievo, kuris šveĩčia nuodėmes to pasaulio DP3. | refl. N, K, NdŽ, KŽ: Jau šventė atejo, tik šveĩtas i bėga Stl. Iš pat vakaro šveitėmės ir tvarkėmės P.Cvir. Šveĩčias – nežino, kada kas atvažiuos Slm. Juozas vakare, parėjęs nuo darbo, lempelę užsidegė ir rytojui šveistis stojo LzP. ║ H, H183 šviesų daryti. 2. tr. H, N, K, KII117,164, KŽ puošti, dabinti. | refl. N, K, NdŽ, KŽ. 3. tr., intr. KŽ, Pp, Pšš, Švn, Švnč šnek. smarkiai tvoti, kirsti, šerti: Kai šveĩtė, kai krėtė – tik krauju apspylė, ir gatavas Mlt. Man kaip šveĩtė atgalia ranka, net susverdėjau Dj. Už [botkočio] plongalio pasiėmė, kai šveĩtė storkočiu par dantis! Grnk. Gaspadorius paėmė pantį ir šveĩčia, šveĩčia per strėnas Gž. Tylėk, kad šveĩsiu samčiu per galvą, tai žinosi! Lnkv. Tam bernukui kad šveĩtė į ausį, tai tas net pargriuvo Šn. Kad aš tau šveĩsiu žandan, tai žinosi, kaip kalbėt! Ppl. Mañ suėmė toks piktumas, jog šveičiaũ jam su šluotražiu tiesiai par galvą Skrb. Kai šveĩsiu – kaulų nesurinksi! Slv. Šveĩsk par uodegą katei, tegu eina lauka Jnš. Vežėjas, šveitęs arkliams po kirtį, dardėjo į pakalnę Žem. | Šveĩtė su kirviu akmenan Vdšk. ║ tr. Rtr mušti, pliekti, daužyti: Až tokį darbelį reikia tave šveĩst, kad net paskuigalis dulkėtų Dkk. Šveĩtė, šveĩtė tą sūnų, o žmogum nepadarė Jrb. Paėmė [vyras] geras virves ir pradėjo šitą bobą šveist LTsIV292. Ėmė šveĩst žabine, tai vaikas tik rangos Antš. Nutvėręs šveĩčia piemenį, tas net raitos Ut. Ponai juos rykštėmis šveitė, o jie tylėjo! V.Krėv. Kap pradėjo šveĩst botagu arklį, tai tas net an sienos lipė Ad. | Tik šveičiù kultuvu [rugius] i šveičiù Ml. 4. tr., intr. KŽ šnek. smarkiai mesti, sviesti, trenkti: Tik šveĩčia su šake pėdus ant kaugės Jnš. Kad šveĩtė akmeną par stogą! Rm. Šveĩtė akmeniu į medį Rmš. Še akmuo, šveĩsk ant tą varną! Ppl. Kap šveĩtė viedrą vandinio, tik pateškėj[o] tas vanduoj, in mane kap šlėjo Kpč. Ka šveĩsu tus tavo škurlius, i siūlų nesurinksi – susitvarkyk! Krš. Atneša su visu bliūdu [sviestą] i šveĩčia ant stalo iš to pikčio Vdk. Kaip šveĩtė jį vidurin gryčios, tai net kūliais apvirto Slm. Kad spyrė man [arklys], tai ka mañ šveĩtė tolyn! Dj. | prk.: Tyčiom i šveĩčia tą žodį Bsg. | Bėgdamas šveitė durimis, vienu šuoliu peršoko prieangį ir, išbėgęs laukan, griuvo čia pat į tankias eglaites J.Dov. Jis linksmai švilpavo ir paikus juokus krėtė: čia duris ar langinę taip šveis, kad subraškės ir žmonės krūptels Mš. ║ intr. smarkiai lekiant atsitrenkti į ką: Vargšas šveĩtė su motociklu į sieną Mrj. 5. tr., intr. šnek. smarkiai pjauti, kirsti: Pajim' tu berniukelį – kap anas šveĩčia (šienauja)! Švnč. Gera šveĩst, kai dalgė yra gera Ds. Kai šveĩtėm išsijuosę, tai už pusvalandžio visa lanka gulėjo Jrb. Atranda abu miške, šveĩčią juodalksnius: – Talkėju, – sako Slm. 6. intr. šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, lėkti: Reik šveĩsti ant numų Ms. Kad šveičiáu kiek begalėdamas numie Lk. Kad šveičiù, kad šveičiù, net prakaitas išmušė Rs. Kiek tik gal numie šveĩtė [paleisti ištremtieji] – svetur atsibodo Krš. Iš pažiūros nekokia kumelė, bet šveĩst tai jau šveĩčia Srv. Dykom rogėm gali šveĩst Ėr. Ka šveĩtė veršis par laukus! Trš. Langą išdaužęs, kad šveĩtė iš kiemo, tai kulnai net ažupkalį siekė Dkk. Sutiko jį bitelė, mato, lokys raitydamas kulnus šveičia J.Balč. Šveĩta i šveĩta po miestą Krš. Ė! Žiurkė kad šveĩčia vaga! Pc. Apsisukiau i šveičiù atgalio Klt. Šveĩta į mašinelę susėdę į kurortus Krš. Nugi mūsų Marijona kad šveĩčia keliu Sdb. Pasbalnojęs bėružėlį šveĩčia pas panelę Rod. Kad šveitė į peklą džiaugdamos, kad nenumetė kūjo BsMtII73. 7. tr., intr. Vj, Švnč, Rod šnek. daug, godžiai, su apetitu valgyti, kirsti: Padavė valgyt, tai kad šveĩčia, kad šveĩčia! Mlt. Atsistos, sau lėkštę prisvertė ir šveĩčia Pv. Susėda už stalo ir ima šveĩst ėdalą Dg. Bobutė tai šveĩčia gerai Slm. Šveĩčia, net ausys lapsi Slk. Paarus ir šveĩst jau noris Skp. Piemuo šveĩčia kaip artojas Ktk. Kad šveĩčia, tai šveĩčia – kaip kelias dienas nevalgęs PnmR. Šveĩčia lygiai dvi dienas nevalgęs Sld. Kad šveĩčia, kad šveĩčia parnakt išsišokęs An. Toks varlė, o šveĩčia lyg didelis – tik paduok, da ir išlaižys Slv. Viską šveĩta, nebėr jokio lepnumo Krš. Padirbėję vyrai tai lašinius gerai šveĩčia Alv. Kaip pradėjo talkininkai šveĩsti, tai mažai kas ir beliko ant stalo Trg. Kad šveĩčia prastus batvinius – kaip iš badų išlindus Ds. Kad šveĩčia kopūstus, net gražu žiūrėt Kpč. Šveĩta anie [agrastus], ka tik užmezgė Brs. Ėgi anys kad šveĩčia, tai šveĩčia mėsą, nė pasnyko nežiūri Dgl. Senis, o šveĩta lašinius, šinką Rdn. Vaikai kad šveĩčia duoną, tai šveĩčia, nieko daugiau i nereik Upt. Ot tai šveĩčia – net ausys linksta Šn. Šveĩtė, tai šveĩtė, matyt, patiko Jrb. ^ Šveĩsk, gudai, lapus, daugiau nieko nebus Ds. ║ godžiai ėsti, ryti: Dabar galvijai jau ir šiaudus šveĩčia, kai ateina iš lauko perkarę Užp. Eiguliai ne kartą yra pastebėję voverę beuogaujant, begrybaujant, bešveičiant pumpurus rš. 8. intr. Km, Nč, Ūd, Vlkv, Alk šnek. smarkiai lyti, pilti: Lietus šveĩčia, ir tiek Lnkv. Ale tai gražiai lietus šveĩčia! Alv. Jau šonais lietus šveĩčia Prn. Kad šveĩtė lytaus, tai visi grioviai patvino Jrb. Jau pagada biškį nusistovi, spėji apverst [šieną] – jau būrys užeina, jau šveĩčia Plv. Šveĩčia drūčiai Iš. Ana kaip šveĩst ima, net burbuolės an balos šoka Al. 9. tr. NdŽ, Slnt šnek. smarkiai barti: Šveĩsti žodžiais Kv. Šveĩtė kunigai motriškas už ejimą be kvartūgų Šts. 10. tr., intr. šnek. šiaip ką smarkiai, intensyviai dirbti, daryti: Aš pati pasikinkau ir šveitù, irgi šveitù visus darbus Trg. Tik išejom, ir pradėjo šveĩst (šaudyti) Dbk. Jau Alytų šveĩčia (puola, apšaudo) Mrs. Greičiausiai sėdi suėję su draugu, šveiti kokį „melagį“, „asilą“ ir dejuoji rš.

◊ káilį šveĩsti (kam) mušti ką: Žiūrėk, ans vėl káilį šveĩčia tavo seniui Škn. Tai paskui vyras ir ėmė jai kailį šveist LMD(Prn).

šìrdį šveĩsti gaivinti: Sūrimas, rūgštimas šìrdį šveĩtė, visas dulkes nustum[ia] žemyn J. Sūrimas, rūgštimas šìrdį šveĩta, balta duona gelžį laužo Plt.

vamzdẽlį šveĩsti verkti: Petreli, ar jau šveiti vamzdelį? Dr.

\ šveisti; antšveisti; apšveisti; atšveisti; įšveisti; iššveisti; nušveisti; pašveisti; paršveisti; peršveisti; prašveisti; prišveisti; sušveisti; užšveisti